- tūpčioti
- tū́pčioti, -ioja, -iojo intr. K, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, tūpčióti, -iója, -iójo 1. tupinėti, sėdinėti: Tū́pčiojo tū́pčiojo višta i nesudė[jo] Klt. Pelenūse [višta] kojas padegė – taip tūpčió[ja] DūnŽ. Višta patvoriais vaikščiodama tūpčioja PnmR. Tū́pčioja tū́pčioja vaikas – oran nepraeina (nenusikakoja) Klt. ║ vis pritūpti: Kad šoki, tai šok – netū́pčiok Dkš. Mažai jie ten tū́pčiodami pastriksėjo Nm. Jau jis moka tū́pčiot [balne] Gdl. Pavalgius aš dzirzginau su skripyčėmis, Petronelė ir Marijonė, dukteri Svilos, tujaus pradėjo tūpčioti ir šokti M.Valanč. ^ Tū́pčioja kai kazoką šokdamas OG316. ║ šokčioti, nenustygti, judėti: Vaikas tū́pčioja ant motinos rankų Lkš. ║ skraidant vis nutūpti: Žalio[je] girio[je] lakiojau, ant šakelių tū́pčiojau (d.) Užv. 2. trypti, mindžiukuoti: Tū́pčioja ant vietos Grž. Gerai užkirsk tam arkliui, ka netū́pčiotų vietoj Šln. Netū́pčiok apie vežimą, bet greičiau važiuok Brt. Nebišmanau, kur bebėgti – tū́pčioju tū́pčioju Kl. Visą valandą tūpčioju prie žalių vartų ir vis nesiryžtu įeiti E.Miež. ^ Kogi tū́pčioji kai avelė? Ds. 3. eiti sunkiai, pamažu: Tū́pčioja lyg sena bobutė Šk. Eik nenaržiusys – ko čia tūpčióji? DūnŽ. Senis tūpčioja po kiemą sp. Motina vėl pasilenkia, vėl tūpčioja toliau, vagos pakraščiu vilkdama krepšį J.Ap. ^ Ko tū́pčioji kaip girtas? Kal. 4. darbuotis, krutėti, plušėti: Vis apie daržus tū́pčiojam Kp. Senis apie savo tabaką tū́pčioja ir tū́pčioja Mrj. Eik sau aplink kiaules tūpčiot, o ne mergas viliot! KrvP. 5. iš lėto, tingiai dirbti: Tū́pčioji tū́pčioji – susimesk (paskubėk) Krš. Tūpčiojame vietoje Db. Tada galėsim reikalauti iš jų, kad dirbtų, o ne tūpčiotų rš. ^ Tūpčioja lyg tinginys ant vietos LTR(Auk). 6. stengtis įtikti, gerintis: Mylia aną (vyrą), tūpčió[ja] tūpčió[ja], a ilgai tūpčiós? DūnŽ. Tūpčiok netūpčiok – alučio negausi! Skr. Ligi prisiruošė paprašyt pinigų, tai tū́pčioja tū́pčioja aplink Ds. Seniai dar tik pypkes krapšto ir aplink moteris tūpčiodami juokauja Ašb. Visi dvaro tarnai turėjo apie jį šokinėti ir tūpčioti, kad jam įtiktų V.Myk-Put. Ožka tū́pčioja aplink vilką i prašo: – Tik tu jau, kūmuti, ateik pas man svečiuosan (ps.) Ml. ^ Vaikščiok aplink juos visus, tūpčiok kaip aplink kažkokius ponus V.Krėv. 7. labai rūpintis, lepinti: Dievas žino, kaip bus ir su Antaniuku, kai apie jį taip tūpčioja A.Vien. Jie turėjo pareigų ir negalėjo visi aplink savo senius tūpčioti P.Cvir. \ tūpčioti; aptūpčioti; atitūpčioti; įtūpčioti; ištūpčioti; nutūpčioti; patūpčioti; prasitūpčioti; partūpčioti; pritūpčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.